- žnairuoti
- žnairúoti, -úoja, -ãvo Rtr, NdŽ; L žr. 1 šnairuoti: 1. Akimis niekas į jį nežnairuoja A1883,200. 2. Negaliu aš gyventi terp žmonių, žnairuojančių į kits kitą Pč. | refl.: Tegul sau kiti žnairuojas ant pasiturinčių, matydami juose skriaudėjus mažesniųjų TS1899,6. \ žnairuoti; pažnairuoti; sužnairuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.